"Artimos sielos"
Kartoji kad negalim būt draugais,
Kasdien vis primeni kad visa tai praeis.
Kad vieną dieną būsi pamiršta,
Gal prisimint net neturėsiu ką.
Galvoji kad taip greitai pasiduosiu?
Priimk draugystę iš manęs šiandien.
Kol jaunas visą širdį atiduosiu,
O tu man savąją vėliau, jei tik reikės.
Vis klausinėju, kas tau neįtiko -
Mano fantazijos ar keistas elgesys?
Sunkiau vis darėsi sulaukti kito ryto,
Kai mano akys vėl tavąsias pamatys.
Tačiau dabar, kai likome už vartų,
Kiekvienas savo pusėje, deja.
Labai dažnai mane vienatvė lanko,
Bet nesistengiu susitaikyti su ja.
Manai kad nežinojau, ir be tikslo,
Bandžiau tave prikalbinti užeit?
Gyvenime aš iškentėjęs visko,
Todėl dabar meldžiu, nors įsileisk.
Ir leisk man būti nors draugu tavuoju,
Gal broliu, jeigu tai ką nors pakeis.
Kol sutikau tave, aš nežinojau,
Kaip susiprast su užmojais širdies.
Net nežinau kas mums abiems nutiko,
Tu į vienatvę iškeitei mane.
Bet kažkodėl aš nenutraukiu visko,
Vis dar bandysiu atkalbėt tave.
Kolkas tik draugas, gal vėliau daugiau,
Pajusi gal širdy ką nors iš naujo.
Trumpam gyvenime tikrai perdaug mačiau,
į nieką neiškeisiu šito jausmo.
Ir gal tave atbaidė elgesys,
Ar mano siekiai kuriuos aiškiai matė.
Visi, kurie visdar bandys klausyt,
Kiek laiko belsiuosi prie tavo sielos vartų.
Tikėkim tuo, kuo netiki kiti,
Gal optimizmo Dievas pagailėjo.
Į mano klausimus atsakinės visi,
O tu nuspręsk, ar viso to reikėjo.
Kai aš kasdien glaudžiausi prie tavęs,
Apsikabindavai ištiesusi rankas.
Ir kai dabar vienatvė mane lanko,
Prisimenu tuos bučinius iš anksto.
Ir darosi taip gera širdyje,
Mane paguodžia vien mintis apie tave..
---------------------------------------------
---------------------------------------------
"Pasiklydau"
Aš pasiklydau, ir klydau nenorėdamas įžeist,
Ne kartą dar patirsiu, kaip užsidarinės visi keliai.
Į laimę begalinę, į krantą mylinčių širdžių,
Į uostą paskutinį, kur visad esame kartu.
Gal visko nepatyriau, bet jausmas šis nemalonus,
Žinau kad mes suklydom, kai nuėjau savu keliu.
Mus viens nuo kito skiria, tik principai kvaili,
Atleisk man jei sugrįšiu, jeigu gyvensiu tavimi.
Kitaip aš nebemoku, dvieju širdžių daina skambės,
Tu nematei kiek kartų, klausiausi jos su viltimi.
Dabar mus skiria jūros, tik gaila ne plaukikas aš,
Bandyčiau prisiartint, panirčiau į šaltas bangas.
---------------------------------------------------
---------------------------------------------------
"Gyvenimo meilei"
Atleisk kad taip lengvai paleidau,
Beveik tapai man svetima.
Ir visąlaik bandžiau tik veltui,
Aš kuo greičiau pamiršt tave.
Man nesunku suprast vienatvę,
Ilgai joje aš prabuvau.
Tačiau dabar, kai mintys slegia,
Aš tavo žvilgsnį tematau.
Ir darosi geriau nei buvo,
Aš vėl tampu kitu žmogum.
Klausaus kiekvieno širdies dūžio,
Ir stengiuosi pažvelgt vidun.
Kas tau nutiko, kodėl liūdna,
Ir ką šiandieną išgirdai?
Kad nuotaika tarsi per liūtį,
Bendraut nenori jau visai.
Bent pripažink, liūdi be tikslo,
Juk niekas jau nepasikeis.
O aš nepaisydamas visko,
Vis lauksiu kol sugrįš jausmai.
-----------------------------------------------
-----------------------------------------------
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą