"Sukrečiantys išgyvenimai"
Ji neturėjo ko prarasti, kai drąsiai žengė pro duris,
Po paskutinio šūvio garso tesigirdėjo šnabždesys.
Tada nesupratau kas vyko, šiandien suprasti nebenoriu,
Nes tai ką mes tiesa vadinom, galėjo man pakeist rytojų.
----------------------------------------------------
----------------------------------------------------
"Laisvės kaina"
Tai ką gyvenimas paliko,
vadinti laime per sunku.
Nes po kiekvieno mano žingsnio,
Aš link mirties save vedu.
Ir per gyvenimą taip drąsiai,
idiliškai, gal per lėtai.
Bet vis dėlto mane ten veda,
Tik laisvės trokštantys sparnai.
Buvau pamintas tap geriausių,
Dievai nukarpė man sparnus.
Tačiau kiekvienas kraujo lašas,
Primindavo apie draugus.
Primindavo apie drąsiausius,
Kurie be ginklų stos kovoti.
Nes žino kad už savo laisvę,
Turės gyvybę paaukoti.
Jie pakeitė autoritetus,
Seniai suprato savo vertę.
Dabar padėdami gyviesiems,
Išpirkinėja savo kaltę.
Dabar vien žodis "laisvė" keri,
kaip nesibaigiančios kelionės.
Stabų nekalti nebegali,
Jiems laisvę vėl atgavę žmonės.
----------------------------------------------------
----------------------------------------------------
"Meilė jai"
Jos akys mėnesienoj sužibėjo,
Nesugebėjau aš ištarti "labas".
Galbūt dėl to kad per ilgai tylėjau,
O gal dėl to kad nesijausčiau kaltas.
Save aš kaltinu nuo tos minutės,
Kai šios merginos vardą išgirdau.
Nes tai ką mes anksčiau vadinom meile,
Įgavo formą angelo, bet ne žmogaus.
Įgavo formą paskutinio mūšio,
Kurį man kada nors teks išgyvent.
Nes jeigu galima šią nemigą vadinti meile,
Ant kapo mano užrašykit "Dėl tavęs".
Tokia tikroji priežastis šio karo,
Kurį kovoju vien dėl meilės tavo...
--------------------------------------------------
--------------------------------------------------
"Užgesęs patriotizmas"
Tik virš galvos plasdenant vėliavoms po karo,
Trimitams užgožiant riksmus žmonių.
Vienintelė viltis dar neužgesus,
Tau pasirodys antkapiu senu.
Išbluks prisiminimai apie laisvę,
Prie draugo kapo mes padėsime gėles.
Gyvenime per daug esu iškentęs,
Kad nulaikyčiau svyrančias rankas.
Ne šitaip patriotai pasitraukia,
Bet baimę tu per didelę jauti.
Nesugebėt išgelbėti tos laisvės,
Kurios apginti stojo vos keli.
--------------------------------------------------
--------------------------------------------------
"Meilės įkaitas"
Mylėjau taip karštai kaip saulė šildo žmones,
Galėjau viską padaryti dėl tavęs.
Tačiau kentėjau daug stipriau nei tau atrodė,
O abejonės didino žaizdas.
Vienatvei vos pajudinus man širdį,
Išdils paveikslas tavo įstabus.
Tegul riksmų manų nieks nebegirdi,
Bet kam naikinti pažadus savus?
Kam teigti kad mylėjai jei kas rytą,
Bandai prisipažinti meilėje kitam.
Ir tarsi nežinodama kas vyksta,
Bandai nuslėpti sielvartą kasnąkt.
----------------------------------------------------
----------------------------------------------------
"Meilės iliuzija"
Tik pasakyk ir pasitrauksiu,
Iš tavojo pasaulio ir minčių.
Nors bus sunku tau tai suprasti,
Gyventi nežinioj neketinu.
Tik pasakyk ar myli,
Ar metai praleisti kartu turėjo prasmę?
Žinau, tu pasitrauksi tyliai,
Prabils greit tavo lūpomis vienatvė...
Ir viskas apie ką svajojau virs iliuzija,
Jausmai kuriuos išreiškiau nebetaps tikrais.
Dabar žinau kad meilė kelią užtveria,
silpniesiems... o ji atveria stipriems.
Dvasia, protu, nebesvarbu kas dar išliko,
Visiems kurie dar sugebės nepasitraukt...
Tik pasakyk ar metai praleisti kartu ką nors tau reiškia...
----------------------------------------------------------
----------------------------------------------------------
"Grįžtantys jausmai"
Prisimeni, sakiau kad meilė kaip banga?..
Kas kartą vis naują sugrįš į krantą.
Netrukdomai, lengva ir paprasta,
Graži tarsi dangus arba gėlė ant delno.
Netrukdomai sugrįš į meilės uostą,
Ir plūstelės šilti jausmai į širdį.
Tarsi žinodami susigriebiam už jos,
Bet per vėlai... Kažkas jau mus nutildė.
Tai grožiu spinduliuojantis, šviesus,
Žmogus kurio gyvenime taip trūko.
Bet šįkart meilę daug lengviau pajust,
Nes jaučiame mes širdimi, ne protu...
---------------------------------------------------------
---------------------------------------------------------
"Svetimas kraštas"
Tolimas kraštas, svetimos šalys,
Mes čia bejėgiai, jie ten karaliai.
Anksčiau kentėję skurdą ir badą,
dabar gyvena kas kaip išmano.
Svetimas kraštas, priešiškos sienos,
Mokame tik suvaidinti didvyrius.
Kaukės nukritę, skausmas veiduos,
Kas už tėvynę gyvenimą duos?..
Kas vėl aukosis kai kitos šalys,
Vėl skelbs mums karą- ar liksim bevaliai?..
-------------------------------------------------
-------------------------------------------------
"Klaida, kurios nenoriu ištaisyti"
Aš pasikliauju ne jausmais, o protu,
Ir stengiuosi gyventi kaip anksčiau.
Bet kaip galėjau aš praleisti tokią progą,
Susipažinti su tavim daug artimiau?..
Dabar žinau, kad žodžiai šie beverčiai,
Ir skamba jie tiktai manoj galvoj.
Be tavo meilės bus sunku toliau gyventi,
Dabar gailiuosi kad tave radau...
Juk buvo aišku- flirtavai, žaidei jausmais,
O gal norėjai draugyste nuslėpti meilę?
Aš nesmerkiu, tik klausiu atvirai-
Kiek kartų perpildei savo kantrybės taurę?..
Kiek kartų tu buvai įsimylėjus-
Du nesėkmingai, keturis aklai?..
O aš tave vienintelę mylėjau,
Nors nesėkmingai, bet ilgai...
------------------------------------------------
------------------------------------------------
"Įsimylint nepasiekiamą"
Lyg nežinotum priežasties kodėl graudu,
Kodėl turiu įrodinėti savo tiesą?..
Aš tik vienatvės bijantis žmogus,
Kuriam gyventi be tavęs jau nebemiela.
Juk visąlaik jaučiu kad tu liūdi,
Dėl nesėkmingos meilės ar užsispyrimo.
O juk galėjo viskas būti paprasčiau-
Galėjome nežaisti tų kvailų žaidimų.
Ir aš nebūčiau niekada tavęs pažinęs,
O tu gyventum taip kaip iki šiol...
Gyvenimas tik du kelius į laimę skiria,
Kodėl mes renkamės tik tą kuris arčiau?..
---------------------------------------------
---------------------------------------------
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą