"Tuščios viltys"
Emocijos užvaldo kūną,
Tik siela liks nepaliesta.
Anksčiau statytos sienos griūna,
Galvojau meilė amžina.
Iškils visi prisiminimai,
Kiek aš kovojau dėl tavęs.
Kai visagalis laikas trynė,
Man link tavęs visas gijas.
Dabar tik Dievas tebežino,
Kiek iškentėjau dėl jausmų.
Kurių mums taip ir negrąžino,
Padarėme per daug klaidų.
Netrūksta vėl prisiminimų,
Žiurėti į akis sunku.
Jeigu galvoji nesugrįžti,
Prašau, neteik tuščių vilčių..
-----------------------------------
-----------------------------------
"Apie jausmus jai"
Paliesti nors kartą-
Žvilgsniu ar ranka.
Laikyt nepaleisti,
Ir saugoti ją.
Kiekvienąryt liesti,
Jos plaukus švelnius.
Padėt atsitiesti,
Kai bėdos užklups.
Ne liepti o klausti,
Ar visdar gali.
Paliesti jos veidą,
Paklaust "ko tyli?".
Kartoti ne kartą,
Kokia ji brangi.
Ir tarsi svajonę,
Laikyti širdy.
Bijoti paleist ją,
Iš savo akių.
Kiekvieną jos draugą,
Laikyti savu.
Kad niekad nekiltų,
Jai noras pabėgt.
Labiau už pasaulį,
Turi ją mylėt..
---------------------------
---------------------------
"Tu mano angelas"
Tu man paguoda ir neblėstanti viltis,
Kol akys tavo tarsi perlai žėri.
Be šilumos tavos jaučiuosi kankinys,
Per daug šiame gyvenime ištvėręs.
Be tavo šypsenos nušviečiančios net naktį,
Jaučiuosi aš bejėgis tarsi vaikas.
Ji man vienam suteikia didžią laimę,
Tiktai del jos sukurtos šitos eilės.
Tik dėl tavęs aš šį gyvenimą matau,
Spalvom tokiom kokių kiti nežino.
Tu angelas įkalintas kūne žmogaus,
Mano akyse abejonių nepalikęs.
Kad noriu būti tik su tavimi,
Ir siela ir protu ir širdimi..
--------------------------------------
--------------------------------------
"Pasaulis mano akimis"
Išlaisvink mane iš grandinių sunkių,
Vėl kelio į laisvę aš neberandu.
Paklydęs tarp savo pilkos praeities,
Vis laukiu kol baigsime griauti viltis.
Išlaisvink iš pančių, jau skauda rankas,
Sunku išgyventi man čia be tavęs.
Ir kraują ant lūpų aš visdar jaučiu,
Nes niekad nebuvo man šitaip sunku.
Išveski į laisvę, atriški rankas,
Parodyk pasaulį, išlaisvink mane.
Sugriauk tironiją, marink jeigu reikia,
Kai norim į laisvę visi būdai veikia.
Padėk man pabėgti nuo savojo "aš",
Išveski į laisvę užgydyk žaizdas.
Parodyk pasaulį, atrišk man rankas,
Nes jau nebenoriu gyvent be tavęs.
Nes jau nebemoku pabėgt nuo likimo,
Ir kaltę aš savo kasdien pripažįstu.
Kasdien vis sunkiau man suprasti pasaulį,
Jau greit neatskirsiu kalėjimo nuo laisvės.
Jau greit uždarysiu į laisvę duris,
Ir liksiu toks pats nuolankus kankinys..
--------------------------------------------
--------------------------------------------
"Kai.."
Ne metai ir ne praeities šešėliai,
Ir ne po kojomis seniai nuvytę gėlės.
Tikrai ne tai ką pasakei išėjus,
Ne paskutiniai žodžiai su kuriais nurimo vėjas.
Ne meilė šitaip pakeičia, ir ne vienatvė,
Kai bijome išeiti į seniai lankytą gatvę.
Kai kryžkelėj sustojam atsikvėpti po kelionės,
Kai priešais tampa kažkada mylėti žmonės.
Kai norime gyventi, bet nežinome su kuo,
Kai po kaklu seniai į dugną tempiantis akmuo.
Kai nebegalim pasikliauti net draugais,
Ir tikimės kad visa tai praeis.
Kai esam prisirišę prie žmogaus,
Kuris ilgai tavęs vienatvėje nelauks..
---------------------------------------------------
---------------------------------------------------
"Prisišauksiu balsu"
Prisišauksiu balsu. Nes paliest negaliu,
Tavo balsą girdžiu tarp daugybės kitų.
Atsiliepsi žvilgsniu. To turetų užtekti,
Kad ir vėl pasijusčiau šitos nuodėmės vertas.
Neprašysiu, neklausiu, tik pažvelk į mane -
Ar tokiam žmogui nori atiduoti save?
Ar galiu tavo širdį vėl paliesti žodžiu?
Gal geriau patylėsiu, nors taip elgtis sunku.
Niekada nebuvau šitos nuodėmės vertas,
Ne karalius esu, aš tarnauti sutvertas.
Yra daug gudresnių už mane sutvėrimų,
Net padoriai užbaigt negaliu šio žaidimo..
Net paklausti tavęs ar mylėjai sunku,
Bet bandysiu dar kartą prisišaukti balsu..
--------------------------------------------
--------------------------------------------
"Atleidimas"
Manei kad pamiršau? Aš tik atleidau tau,
Nes nebenoriu kaltinti nemylinčio už meilę.
Galvojai negaliu pakeisti visko taip,
Kad vėl susigrąžinčiau tą nežabotą laisvę?
Turbūt aš pamiršau, nes jau atleist nemoku,
Galvojai negalėsiu aš vėl pakeist rytojaus?
Kad dar viena diena man būtų paskirta,
Ir kad galėčiau vėl bandyt pamiršt tave.
Galvok kad nepažįsti, o gal nepažinojai,
Pamilti nebemoku, taip stipriai kaip tu nori.
Aš iškeičiau jaunystę ir svajones kadaise,
Į tą nelemtą dieną kai mes praradom laisvę.
Dabar aš kalinys, kalėjime tavo rankų,
Su kiekviena diena mažiau sapnų aplanko.
Nemiegu nuo tada kai pamiršau kas buvom,
As niekad nemačiau kaip rojaus vartai griuvo.
Turbūt vėl pamiršau, nes jau atleist nemoku,
Galvok kad nepažįsti, ir traukis nuo manęs.
Galvojau negalėsiu aš vėl pakeist rytojaus,
Ir vėl pamiršt dėl ko aš netekau tavęs..
--------------------------------------------
--------------------------------------------
"Gyvenimas"
Iš miesto į miestą pro kiekvienas duris,
Tarsi šio keisto pasaulio dalis.
Tarsi benamis iš gatvės atklydęs,
Seniai jau šeimos ir draugų bematytas.
Ir vaikšto turtingi pro vienišą sielą,
Sėdinčią tyliai bežvelgiant į šviesą.
Jis žvelgia į žmones ne kaip alkanas vilkas,
Seniausiai tie pykčio šešėliai ištirpę.
Nes mano kad tapo pasaulio dalis,
Jo svajones išsklaido bemiegė naktis.
Už širdį už drasą už atvirą meilę,
Už tuos kas kentėti seniausiai įpratę.
Už viltį jam suteiktą ir už žodžius,
Kuriuos jis kartos kai pasaulis nubus.
Kai vėl atpažins trapų jo siluetą,
Dar kartą pradės žemė suktis iš lėto..
------------------------------------------------
------------------------------------------------
"Tikėjimas"
Buvau, tačiau ne toks koksai esu dabar,
Mačiau, bet per mažai kad sugebėčiau tai suprast.
Kalbėjau, galbūt daugiau nei tau atrodė kai klauseisi,
Mylėjau, tikėjausi kad kada nors atleisi.
Žinojau, kad galbūt ryžto man pritrūks prisipažinti,
Tikėjau, netgi turėdamas mažai vilties išlikti.
Girdėjau, kaip meilė eina link manęs iš lėto,
Lėčiau nei nyksta pėdsakai šio mylinčio poeto..
-----------------------------------------------------
-----------------------------------------------------
"Prisimenant tave"
Vis dar jaučiu tuos kvepalus,
Gal tik galvoj, gal vėjo gūsio nešamus.
Visdar jaučiu alsavimą,
Kiekvieną kartą tau priėjus jis mane apakina.
Visdar girdžiu mintis, kiekvieną žodį pamenu,
Kai žiūriu į akis, kurios mane taip stebina.
Visdar prisimenu tą švelnų lūpų skonį,
Visdar esi galvoj tarsi paika svajonė.
Visdar turiu vilties, atgal sugrįžt nenoriu,
Tik kai nesi šalia mano širdis sustoja.
Tau vos išėjus, iškeliauju su tavim,
Tiktai ne kūnu, o visa širdim.
Ir lieku gatvėje stovėt tarsi benamis,
Galbūt namus turiu, bet išvažiavo meilė..
------------------------------------------------
------------------------------------------------
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą