DĖMESIO ! ! !

Kaip jau rašiau, pradėsiu aprašinėti mėgėjišką poezija. Pagalvojau kad ilgokai užtruksiu ieškodamas tinkamų kūrinių vienas, taigi jei norite mano nuomonės apie konkretų kūrinį, rašykite į komentarus autorių ir kūrinio pavadinimą. Dar geriau būtų pačio eilėraščio įkėlimas, bet tai nėra būtina.
P.S. Galima siūlyti ir žinomų ir nežinomų poetų kūrinius.

Music.lt kūryba

Taigi.. Pačiam keistai atrodo, bet nujaučiu kad taip reikia pradėti naujų minčių įgyvendinimą - ruošiuosi aprašinėti kelių visai nežinomų, bet mano akimis perspektyvių žmonių kūrinius. Jų kūryba talpinama internete, kaip ir mano, kelis iš jų pažįstu, kiti tik yra mano kūrybos šalininkai, jei galima taip išsireikšti. Ledų pralaužymui įkelsiu savo pačio kolkas mėgstamiausią kūrinį, ir tikėsiuosi nepaplisti internete kaip narcizas :D

"Artimos sielos"

Kartoji kad negalim būt draugais,

Kasdien vis primeni kad visa tai praeis.

Kad vieną dieną būsi pamiršta,

Gal prisimint net neturėsiu ką.

Galvoji kad taip greitai pasiduosiu?

Priimk draugystę iš manęs šiandien.

Kol jaunas visą širdį atiduosiu,

O tu man savąją vėliau, jei tik reikės.

Vis klausinėju, kas tau neįtiko -

Mano fantazijos ar keistas elgesys?

Sunkiau vis darėsi sulaukti kito ryto,

Kai mano akys vėl tavąsias pamatys.

Tačiau dabar, kai likome už vartų,

Kiekvienas savo pusėje, deja.

Labai dažnai mane vienatvė lanko,

Bet nesistengiu susitaikyti su ja.

Manai kad nežinojau, ir be tikslo,

Bandžiau tave prikalbinti užeit?

Gyvenime aš iškentėjęs visko,

Todėl dabar meldžiu, nors įsileisk.

Ir leisk man būti nors draugu tavuoju,

Gal broliu, jeigu tai ką nors pakeis.

Kol sutikau tave, aš nežinojau,

Kaip susiprast su užmojais širdies.

Net nežinau kas mums abiems nutiko,

Tu į vienatvę iškeitei mane.

Bet kažkodėl aš nenutraukiu visko,

Vis dar bandysiu atkalbėt tave.

Kolkas tik draugas, gal vėliau daugiau,

Pajusi gal širdy ką nors iš naujo.

Trumpam gyvenime tikrai perdaug mačiau,

į nieką neiškeisiu šito jausmo.

Ir gal tave atbaidė elgesys,

Ar mano siekiai kuriuos aiškiai matė.

Visi, kurie visdar bandys klausyt,

Kiek laiko belsiuosi prie tavo sielos vartų.

Tikėkim tuo, kuo netiki kiti,

Gal optimizmo Dievas pagailėjo.

Į mano klausimus atsakinės visi,

O tu nuspręsk, ar viso to reikėjo.

Kai aš kasdien glaudžiausi prie tavęs,

Apsikabindavai ištiesusi rankas.

Ir kai dabar vienatvė mane lanko,

Prisimenu tuos bučinius iš anksto.

Ir darosi taip gera širdyje,

Mane paguodžia vien mintis apie tave..

Sapnas

Šią naktį sapnavau, jog tu mirei:
Kažkur toli, atrodo, varpas gaudė,
Visam name užgeso žiburiai,
Ir širdį juodas nerimas suspaudė,

Ir visas aš raudojimu virtau,
Ir meilės žodžiai daužėsi krūtinėj -
Lig šiol, deja, nepasakyti tau,
Dabar jie buvo žodžiai paskutiniai.

Aš parklupau po didele našta:
Tai mano meilė, - tavo balsas tarė.
Ir pajutau, kad meilė - net ir ta -
Man dvigubai sunkesnė pasidarė.

                                                     Justinas Marcinkevičius "Sapnas"

---------------------------------------------------------------

---------------------------------------------------------------

Trumpam nukrypsiu nuo savo blogo įprastos struktūros, nes jei šį Justino Marcinkevičiaus kūrinį kelčiau įprastai į kokį nors puslapį savo tinklaraštyje, tai jis dar ilgai nebūtų perskaitytas. Sugalvojau trumpai parašyti savo nuomonę būtent apie šį jo darbą. Net nežinau kodėl pasirinkau jį, nes Lietuvoje yra kitų poetų, gal ne tokių žinomų, bet jų darbai yra verti skaitytojų dėmesio. Na, gal aš tiesiog per daug prisirišęs prie jausmų temos poezijoje. Kad ir kaip bebūtų, skaitant šį eilėraštį asmeniškai man sunkoka išlaikyti pastovų širdies ritmą. Nesu labai jautrus žmogus, bet per nugarą tikrai su kiekviena nauja skaitoma eilute perbėga šiurpuliukai. Man patiko pats išdėstymas, kaip J. Marcinkevičius perteikė meilę, liūdesį ir kaip sugebėjo taip aprašyti šį kūrinį, kad aš, kaip skaitytojas, skaitydamas šį kūrinį savo mintyse matyčiau išryškėjančius vaizdus - bažnyčios varpą, tamsias miesto gatves.

  Kūrinio pradžioje nurodoma kad veiksmo vieta - sapnas. Tiksliau žmogus nupasakoja jį pabudęs, bet tolimesnėse eilutėse persikeliama į jį kaip į įvykių centrą. Pradedama aplinkos detalėmis. Varpo gaudimas, sapnuose turi tolimų draugų mirties, nerimo reikšmę. Kiek pastebėjau, šis paaiškinimas prasilenkia su poeto kūrinio struktūra, nes būtent šiame kūrinyje aprašyta labai artimos draugės, galbūt netgi gyvenimo meilės mirtis.

  Kūrinio veikėja dėl tokios netekties, nors tik sapne, kankina nerimas, jam gaila kad nespėjo visko pasakyti prieš mylimosios mirtį. Pagal visas kūrinio detales, galima suprasti kad ši netektis stipriai sukrėtė kūrinio veikėjo savijautą. Ši mergina, kaip aš spėju, buvo jo pagrindinė priežastis gyventi, ir net sapne jos netekęs, jis beviltiškai suklupo:

"Ir visas aš raudojimu virtau,

Ir meilės žodžiai daužėsi krūtinėj -
Lig šiol, deja, nepasakyti tau,

Dabar jie buvo žodžiai paskutiniai."

  Kūrinio pabaigoje aprašoma kaip šis sapnas pakeitė jo mąstyseną. Net susapnavęs savo mylimo žmogaus mirtį, jis realybėje negali atsigauti, dabar rimčiau žiūrės į meilę, nors jos našta bus daug sunkesnė nei anksčiau.

Justinas Marcinkevičius

Justinas Marcinkevičius - Lietuvos poetas, dramaturgas, vertėjas ir visuomenės veikėjas gimęs 1930 kovo 10 dieną Važatkiemyje. Tėvai - Ieva Kvainauskaitė ir Motiejus Marcinkevičius.
Lankytos mokyklos:
     
      Prienų gimnazija (1942 - 1949 m.)
      VU Istorijos ir filologijos fakultetas (1949 - 1954 m.)

Poeto kūryba:   http://katekizmas.group.lt/text/lietuviai/marcinkevicius/poezija.html

Poezija

Pagal Wikipedia įrašus, poezija- tai grožinės literatūros dalis, kurioje išnaudojamos estetinės ar keliančios jausmus savybės. Eilių kūrime pasitelkiamos įvairios stilistinės kalbos priemonės (metaforos, palyginimai). Kūriniuose dažniausiai išreiškiami jausmai, išgyvenimai. Poeziją kuriantis žmogus vadinamas poetu.