"Prisimenant gyvenimą"
Kadaise pažinojau šias vietas,
Dangus beribis, saulė virš manęs.
Kadaise netgi aš buvau ne tas,
Kuris tik stengiasi nekaltinti savęs.
Labai dažnai stebėdavau šią vietą,
visas žvaigždes kurias galiu matyti.
Tu man įrodinejai savo tiesą,
O aš bijojau kad gali išnykti.
Kadaise pažinojau ir tave..
Dabar žinau kad niekad nesugrįši.
Akis įsmeigusi žydram dangaus skliaute,
Tu išnykai tartum pirma jaunystė..
Bet amžius man netrukdo prisimint,
Kaip aš dažnai žavejausi tavim.
--------------------------------------------
--------------------------------------------
"Praeitis"
Tu praeini - atsiveria keliai,
Nauji, dar nematyti ir nevaikščioti.
Praeidama tu mūsų nematai,
Mes žemės amžini gyventojai.
Mes traukiniu ar lėktuvu paskui tave,
Nes dar nežinom kaip prisivilioti laimę.
Tu pradingsti mums iš akių nuskriedama gatve,
Ir mūsų akys gręžiasi savaime.
Tai lyg refleksas kai išnyksta praeitis,
Mes tikimės kad kada nors sugrįš..
------------------------------------------
------------------------------------------
"Likimo išbandymai"
Per greitai bėga laikas, atrodo vakar žaidėme karius,
Šiandien su ginklais rankose mes priešo teritorijoj.
Namie palikę tėvus, brolius ir vaikus,
Mes stengsimės palikti gilią žymę Lietuvos istorijoj.
Šiandien tiktai pirmyn ir nesvarbu kiek liks,
Ar bent dalis karių pasieks žadėtą tikslą.
Nesitikiu kad mano prašymą kas nors išgirs,
Pradėkit rūpintis bent tais kurie jau krito.
Kantrybės tiek nėra kiek buvo pradžioje,
Dabar kitaip stebiu kiekvieną žingsnį.
Kitaip įvertinu draugus kurie šalia,
Šikartą aš nesu tik tas kuris negirdi.
Per greitai bėga laikas, atrodo vakar žaidėme karius,
Šiandien kovojame už savo laisvę.
Namie palike prisiminimus,
Gyvename vilties dar nepraradę.
-----------------------------------------
-----------------------------------------
"Pažink mane"
Pažink mane kai rojaus sodai žydi,
Tik prisimink kai prasidės žiema.
Klausykis vėjo ir kalbėk man tyliai,
Kokia ji būna be manęs šalta.
Stebėk pavasarį nukritusius lapus,
Ir lietų atgaivinantį laukus.
Pažink mane kai nieko nebebus,
Aš tavęs lauksiu ištisus metus.
Pavasarį prieš skleidžiantis žiedams,
Kasmet jie skleidžiasi tik tau vienai.
Net žiemą ant užšalusio vandens,
Su meile širdyje iki rudens.
-------------------------------------------
-------------------------------------------
"Nerimstanti dvasia"
Žvelgiu į gilią tolumą, aplinkui vien tamsa,
Apleido mano kūną nerimstanti dvasia.
Išėjo iš bejėgio, ieškoti stipresnių,
Lig šiol dar nesugrįžo, pamiršiu su laiku..
Ir vėl susigyvensiu, kadaise taip dariau,
Paliko širdį meilė, be jos gal bus geriau.
Bet niekad nesugrįšiu į vietą kurioje,
Apleido mano kūną nerimstanti dvasia.
--------------------------------------------
--------------------------------------------
"Prieš išeinant"
Nedvejok, aš tik laukiu kol žengsi pirmyn,
Pirmas žingsnis ir baimės neliks.
Patikėk, aš stebėsiu bet neisiu artyn,
Nes bijosiu kad tau nepatiks.
Nes šį kartą bijau aš labiau negu tu,
Nes nenoriu daryti didžiausių klaidų.
Tik prieš žengiant manęs nepamiršk apkabint,
Nors žinau, negalėsiu pamiršt.
Kaip kadaise svajojome būti kartu,
Aš dabar kitose tavo veidą regiu..
------------------------------------------
------------------------------------------
"Rožė"
Paėmęs rožę į rankas jis greitai ją numes,
ir nepaklausk iš kur tokioj gražioj gėlėj spygliai.
Bet noro darsyk ją paimti iš galvos nemes,
"Ar kada nors tokį skausmingą grožį įsivaizdavai?"
"Ar kada nors matei kaip dera jie abu,
Žiedai pritraukia žvilgsnius mylinčių žmonių.
Tačiau spygliai neleidžia plisti meilei amžinai,
Ir kas galiausiai lieka, argi tu žinai?"
Raudoni rožės žiedlapiai praranda savo spalvą,
Spygliai, kadaise tokie aštrūs, savybės šios netenka.
O meilė, kurią laikėm amžina, subyra,
Ir viskas ką dabar sakai- tik balsas tyruose..
----------------------------------------
----------------------------------------
"Ten kur sapnai"
Ar toli sau po kojomis kelią matai?
Ar netemdo akių tuščio miesto vaizdai?
Gal aklai patikėti vėl meile bandai?
Ji laiminga tik ten kur sapnai.
Gal ir vėl likai vienas žmonių minioje?
Ji pilka ir bereikšmė.. Meluoju? deja..
Tai tiesa, kurią tu nuvaikyti bandai,
Mes laimingi tik ten kur sapnai.
Mes laimingi tik ten kur žmonių nebėra,
Kur kvailai nebeakina miesto šviesa.
Čia kiekvienu žingsniu tu nelaimes kvieti,
Ten tau laimei keliai atviri.
Ar toli sau po kojomis kelią matai?
Atsakyk, netylėk, gražūs miesto vaizdai?
Ir tie žmonės kurių nematyti bandai-
Jie laimingi tik ten kur sapnai..
-------------------------------------------
-------------------------------------------
"Laisvė"
Jos akyse atsispindėjo liūdesys,
Manosiose galėjote įžvelgti baimę.
Aš laukiau kol tu peržengsi ribas,
Tu laukei kol ji pripažins nelaisvę.
Kiekvienas naujas žingsnis link tavęs,
Tarsi nematoma gija surišo kūnus.
Ji apsidairo, ištiesia rankas,
Ir elgiasi lyg niekad čia nebuvus.
Juk šis nelaisvės narvas tik kitoks,
Nei tas kurį įpratę mes matyti.
Deja, tik išvaizdą pakeisti gali jo,
Nesunaikinsi laisvės prigimtinės.
--------------------------------------------
--------------------------------------------
"Memento mori"
Memento mori, mirsime visi,
Kai mes išeisim mus pakeis kiti.
Kartosime klaidas kurias pamiršt norėsim,
Mylėsime tik tuos kuriuos palikt turėsim.
Memento mori, mirsime visi,
Net ir norėdami netapsim svetimi.
Turėsim galimybę pripažint savus,
Tarp priešų greitai rasime draugus.
Memento mori, mirsime visi,
Net išsiskyrę liksim artimi.
Memento mori, priežasties nėra,
Tik nepamiršk kad mirsim kažkada..
-------------------------------------------
-------------------------------------------
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą