"Praeities šešėliai"
Aš atgimstu iš pelenų lyg feniksas,
Visi gyvendami naudojame vienodas priemones,
Mylėt, nekęsti, džiaugtis ar liūdėt,
Svarbiausia tik chaoso nepradėt.
Šį kartą bus kitaip- šį kartą aš kitoks,
Šio lauko vidurį mano žodžius tik vėjas girdi.
Deja, ne jis tą sielvartą dėl praeities nešios,
O aš palikdamas jausmus tenai numirti.
Tik aš vis prisiminsiu praeities klaidas,
ir nesvarbu kur eičiau jos mane suras..
--------------------------------------------------
--------------------------------------------------
"Kelionė link tavęs"
Aidu nuo sienų, spalvomis nuo lapų.
Kiekvieno mylinčio širdim kol jie nemato.
Kiekvienu liūdesio lašu, upėm iš ledo,
Jie tavimi ir link tavęs jau kelią rado.
Kiekvienu "taip" ir "ne", abejone,
Svajonėmis kurias regiu sapne.
Kiekvienu varpo dūžiu virš bažnyčios,
Ir įžeidimais ištartais netyčia.
link tavo mylinčių akių, raudonų skruostų,
Laivais nuo uosto iki uosto.
Gyvenimu be slegiančios vienatvės,
Visais takeliais vedančiais link laimės.
Kiekvienu liūdesio lašu ant tavo veido,
Ir tų pačių veidų širdim ledinėm.
Aš prisiekiau keliauti link tavęs,
Link žėrinčių akių takais auksiniais.
---------------------------------------------
---------------------------------------------
"Mokyklai"
Skambės varpai, kartos "Buvai",
Tu mano širdyje ir mintyse.
O aš į šią mokslo tvirtovę žvelgsiu išdidžiai,
Tu man nebepakeičiama likai.
Kiekviena minute link išėjimo žengsiu netvirtai,
Tu mums buvai tarsi antri namai.
Ir šiandieną nuo durų pro duris lakstysim žaisdami tarsi maži vaikai..
Nes jau gyvenime nebus tokios progos-
Nes tuoj bus užrakintos durys, uždari langai.
------------------------------------------------
------------------------------------------------
"Suklydau"
Dažnai prašiau ir nesulaukdavau,
Tikėjau, bet likau apgautas,
Norėjau nors nebuvo lemta,
Bijojau pripažint klaidas.
Kažkur esu bet ne toks artimas,
Kažkam buvau daugiau nei svetimas.
Vieniems buvau paguoda o kitiems kančia..
Vieniems buvau kliūtis kely, kitiems viltis gyventi,
Negrioviau tiltų, nestačiau namų.
Sunkiausia buvo pripažinus kad suklydau,
Pamiršt kas buvo, nepalikt savų.
Nes viskas ką lig šiol išgyvenau,
Su nuodėmėm, linkėjimais ir siekiais,
Aš pripažįstu- stipriai suklydau,
Ir tiems kuriems rūpėjau svetimu tapau
------------------------------------------
------------------------------------------
"Tamsioji mano dalis"
Ne dėl savęs, ir tik kelis kartus per šiuos metus,
nors neturėjau laiko apsispręst, galvojau kas geriau-
Ar mirt ar būti perskirtam perpus.
Ar pusė ta kurią laikau toli, kuri atspindi mano tikrąji likimą,
Galėtų lygintis su dalimi kitos? Nors ji nevertina šios Dievo dovanos..
Jai nesvarbu kas mirs o kas gyvens, telaukia tos akimirkos kai nebeliks manęs.
Tada tarsi kortas gyvenimą dėlios, Ir niekas nežinos likimo savo be pagalbos jos..
--------------------------------------------------
--------------------------------------------------
"Ironiškai apie gyvenimą"
Tai tik dalis istorijos,
Nežinote net pusės mano praeities.
Su trupučiu ironijos,
Kad atbaidyčiau tuos kurie mane pakeist norės.
Man trūksta tik harmonijos,
Sunku dabar atskirti blogį nuo gerų darbų.
Ausyse vėl skambės Betoveno simfonijos,
O aš toliau kartosiu nebyliu balsu.
Tai tik dalis tiesos iš mano praeities,
Kad atbaidyčiau tuos kurie mane pakeist norės..
---------------------------------------------------
---------------------------------------------------
"Kas buvome anksčiau"
Kas tu? Kas mes? Pamiršome kaip reikia ištaisyt klaidas,
Kas aš? Kas jis? Tu vėl tyli ir žiūri į grindis.
Ar kaltas aš, kad nebemoku vėl gyventi be tavęs,
Ar tu kalta, kad kiekviena akimirka man be tavęs šalta.
Kodėl taip greitai? Ši meilė baigėsi kaip saulėta diena,
Turėjom laiko, tačiau gyvenom prisidengdami kalte.
Dabar nežinome kas buvom ir kas esam viens kitam,
Laukimas šis beprasmis skirtas man.
-------------------------------------------
-------------------------------------------
"Pasielgsiu kitaip"
Pasielgsiu kitaip, netikėdamas tuo ką matau,
Galbūt tapsiu tokiu kokio žmonės matyt neįpratę.
Išsiskirsiu.. Minioje tų kuriuos pamiršau,
Dar ilgai juos stebėsiu pro atvirą kambario langą.
Dar ilgai mintyse man skambės kad tapau kitokiu,
Bet iš čia daug lengviau man atskirt kur teisybė ir melas.
Pasielgsiu kitaip, tarp laimingų tėvų ir vaikų,
Būsiu liūdnas lyg žemę pardavęs.
Pasielgsiu ne taip kaip norėjau, o taip kaip reikėjo,
Aš gyvensiu dėl tų kurie mano svajone tikėjo..
--------------------------------------------
--------------------------------------------
"O kažkada.."
O kažkada ir aš buvau objektas pašaipų,
Kai stengiausi visiems įtikti, nemačiau klaidų.
Ir tarsi kulkomis pro galvą šovė man mintis-
Galiu ir pats save paguost, kam laukt kol žmonės pripažins?
Nuo tos akimirkos gyvenimas nusišvietė ryškiau,
Tamsiausio tunelio gale raudonus žiedlapius mačiau.
Spyglių jokių, tik rožės trys iš rojaus sodo,
Jos iki šiol man link to rojaus kelią rodo.
Ir optimizmas nuo to laiko veržias per kraštus,
Kiekvieną rytą man prabudus nežinau kas bus.
O pasirodo gyvenau.. ir rupesčių nebuvo,
Pranyko rožės tą akimirką kai rojaus vartai griuvo.
Dabar likau tik su spygliais subadžiusiais rankas,
Tikiuosi kad kas nors iš gatvės kūną mano ras..
-------------------------------------------------
-------------------------------------------------
"Atsisveikinimas"
Neliks manęs- pro ąžuolo šakas,
Tu žvelgsi į beribę erdvę.
stovėsi ten kur kažkada stovėjau aš,
bandydama suprasti mano kančią.
Neliks manęs, tik ąžuolas stovės,
Mūsų vardai išraižyti jame.
Aš prižadu sugrįžti jei reikės.
Į vietą tą kur sutikau tave.
------------------------------------------
------------------------------------------
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą