"Pasiilgtoji"
Tik aš likau stovėt. Akys atmerktos,
Tu nuėjai tolyn neatsisveikinus.
Lyg einant iš namų. Durys atvertos,
Tavęs nekaltinu.
Nebuvom svetimi. Daugiau nei nieko,
Man daug sunkiau mylėti tą kuri palieka.
Nes sunkiai prie išsiskyrimo priprantu,
Laiminga pabaiga. Seniai nebetikiu..
Seniai nebetikiu tom pasakom. Ieškosiu laimės,
Ir elgsiuosi lyg nieko nepraradęs.
Nors širdyje vis daužosi išsiskyrimo būgnai,
Pasaulis mažas. Visko būna..
Pasaulis mažas. Išėjimą vos matau,
Žinau kad neberasiu tos kuri mylės labiau.
Tačiau pastoviai su viltim akyse ieškau,
Gal kada nors ir vėl šiltu žvilgsniu paliesi..
---------------------------------------------------
---------------------------------------------------
"Keistas pasaulis"
Šiame pasaulyje dalykų daug nesuprantu,
Tik tuo ką akimis matau tikiu,
Ir norų pas mane nedaug.. bet nemažų,
O vienas iš svarbiausių - Tu.
Kodel ne visos gėlės žydi amžinai,
Ir akyse manosiose nuvysta jų žiedai?
Kiek kartų dovanot tau jas norėjau nežinai,
Tik prieš mane su likimu žaidei.
Matei akyse manose prisirišimą,
Prie tos kuri nebuvo artima.
Tik gaila nemokėjau taip pakeist likimo,
Kad bent šiandien nebūtum svetima..
Kad bent šiandien pasaulis apsiverstų,
Ir sumaišyčiau žemę su dangum.
O vietoj į kurią patekčiau,
Manose rankose miegotum tu..
--------------------------------------------------
--------------------------------------------------
"Vidurnaktis"
Vidurnaktį pasaulis kvepia žvaigždėmis,
Žvaigždėtoje nakty dvi sielos spindi.
Žvelgiu į tolį akimis nesavomis,
Klausau kai niekas kitas nebegirdi.
Klausau kai tu už kampo išnyksti,
Vis dar girdžiu žingsnius, matau šešėlį.
Maži padukai bėga grindimis,
Prabėgdami paklausia ar girdėjau:
Kaip vakarą pakeičia ši naktis,
Ir žvaigždės iškvepina visą dangų.
O paslaptingas dulkių debesis,
Taip švelniai nusileidžia tau ant rankų
--------------------------------------------
--------------------------------------------
"Prisimenant mus"
Prisimenu kad buvom,
O kas nebežinau.
Mažiau negu pora,
Bet už draugus daugiau.
Ir dar žinau mylėjau,
Nebežinau tik ką-
Konkretų būdo bruožą?
O gal visą tave?
Aš visada ilgėjausi,
Tų mėlynų akių.
"Žinau, tai buvo meilė",
Aš mintyse tariu.
Kai tu matei tik liūdesį,
Šypsojausi širdy.
Kodėl kaskart prabilusi,
Tu tyliai pravirksti?
Kodėl kaskart ištarus "išeinu", tu sugrįžti,
Ir dar kartą įrodai kad šie jausmai tikri?
Kasdieną man kartojai kad ateities nėra,
Kodėl dabar džiaugiesi tik kai esu šalia?..
------------------------------------------------
------------------------------------------------
"Metaliniam narve"
Metaliniam narve užrakinsim tave,
Neišleisim šią naktį į laisvę.
Nes už lango lietus, nes ten liko tiesa,
Ta kurios tu girdėt neįpratęs.
Metaliniam narve už tų grotų sunkių,
Tik pasąmonė tavo miegos,
Leiskim jai pasidžiaugti ramybės metu,
Ji tiesos šianakt nesužinos.
Metaliniam narve, ten kur skausmo nėra,
Šaltis tik surakina ir baimė.
Gniuždo sielą neramią beprasmė tyla,
Nes šianakt mes tavęs neišleisim.
Galbūt kvaila gulėt metaliniam narve,
Nematyti kaip leidžiasi saulė.
Bet saugiau pasilikti kapų tyloje,
Tegul kūną sukausto vienatvė.
-------------------------------------------
-------------------------------------------
"Kartais klystame"
Kartais lengviau tylėt nei pripažinti,
Būna sunkiau kartu o ne vienam.
Kartais lengviau mylėt negu palikti,
Sunkiausia atsiprašinėt pirmam.
Mes norime greičiau o ne iš lėto,
Kartasi sunku suprasti net save.
Gal per dažnai verki kai žmonės mato,
Ir per mažai šypsaisi kai nebe.
Kartasi lengviau vienam mintis išdėstyt,
Būna sunkiau gyventi be vilties.
Gal per dažnai norėtum būt nekviestas,
Galbūt per daug tikiesi iš paties.
Galbūt lengviau sugriebt ir nepaleisti,
Negu kasdieną kaltinti save.
Kartais lengviau išleist mintis į laisvę,
Tikintis kad jos sugrįš sapne.
Kartais lengviau per jūrą nei per upę,
Daros sunku kvėpuoti net lauke.
Galbūt senai gyvenam ne toj pusėj,
Ir rojumi vadiname buvimą pragare.
----------------------------------------------
----------------------------------------------
"Ten"
Kažkur tarp skausmo ir vienatvės,
Tarp liūdesio ir džiaugsmo.
Tenai kur tuščio miesto aikštė,
Aš lauksiu.
Ten kur jau nieko nebeliko,
Seniai išvyko žmonės.
Aš atsisėsiu pailsėti,
Po šios sunkios kelionės.
Ten kur kadaise susitikom,
Prisimenu tą vietą.
Visdar telaukiu ir tikiuosi-
Sugrįši jei pakviesiu.
Ten kur jau nieko nebeliko,
Tarp skausmo ir vienatvės.
Aš lauksiu grįžtančios tavęs,
Vilties dar nepraradęs.
-------------------------------------------
-------------------------------------------
"Ilgesys"
Ar pasigesi jei išeisiu?
Ar verksi jei nebesugrįšiu?
Labai patinka mano eilės?
O gal karšta kava kasrytą?
Ar lauksi jei išeisiu tyliai,
Tau nepasakęs kur einu?
O gal nueinantį nebyliai,
Tik palydėsi su žvilgsniu?
Liūdnai žiūrėsi į tą pusę,
Kur kažkada stovėjau aš.
Bijodama, kad kai prabusi,
Šalia tavęs nebus manęs.
Bijodama kad tai ne sapnas,
Vistiek tikėsi stebuklu.
Ar pasigesi jei negrįšiu?
Aš verkčiau jei išeitum tu..
------------------------------------
------------------------------------
"Dienoraštis"
Tavo dienorašty neliko vietos,
Tiek daug neparašei apie mane.
Ant lapo mintys jau seniai išlietos,
Norėtum kuo greičiau išnykt iš čia.
Prisiminimų tiek kad daros bloga,
Nuo pirmo žvilgsnio iki bučinių.
Gyventi praeitim jau nebenori,
Ir net bandydama nesurandi kaltų.
Kas kaltas kad keliai du išsiskyrė?
Kas jungė mus anksčiau, dabar sudaro kliūtį.
Anksčiau kartojai kad manęs nemyli,
Šiandien norėtum vėl laiminga būti.
Tavo dienorašty seniai neliko vietos,
O mano galvoje tik tavo veidas.
Vis dar baugios vienatvės nepaliestas,
Ir balsas toks švelnus.. Nėra tik meilės..
----------------------------------------
----------------------------------------
"Už mus"
Už pirmą pažintį ir tuos kelis žodžius,
Kuriuos ištarus žvelgdavai į žemę.
Už nedrąsius, bet malonius. kažkiek keistus,
Svajonėmis pripildančius vienatvę.
Už žvilgsnį tą, galbūt ne į akis,
Bet pajutau jo šilumą kadaise.
Lyg kiaurai permatei mane, nebuvo paslaptis,
Kad už minutę su tavim aš atiduočiau laisvę.
Už tas akis, kurios visus kerėjo,
Tačiau tau nereikėjo nieko iš kitų.
Juk dėl tavęs visi iš proto ėjo,
Tu juos pavergdavai tiek protu tiek grožiu.
Tačiau žiurėjai į mane, o viską kas aplink,
Galėdavai ramia širdim užmiršt..
------------------------------------------
------------------------------------------
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą